Draugystė, kuri augina

Suvokimo momentas tapti vyrų „stiprybės žmogumi“ atsirado saviizoliacijos laikotarpyje, kuomet buvau ypatingai susitelkusi į savo reikalingumo šioje Žemėje ir šiame savo gyvenime išaiškinimą. Tokiu nelengvu man periodu ir teko prisiminti, kaip vyrai siekdavo iš manęs to palaikančio dėmesio, tad, „atvėrusi savo proto visas duris ir langus, leidau laisvai užeiti suvokimui“, kad tai, kas taip natūraliai plūsdavo į mano gyvenimą – VYRAI – ir yra tai, ką aš turiu priimti ir kam turiu paskirti savo reikalingumą. Tik su svarbiu patobulinimu – turi būti teisingi abipusiai mainai...

Mano pastebėjimu, moterys, skirtingai negu vyrai, yra kur kas drąsesnės ir laisvesnės daryti gyvenimo pasirinkimus, turi, rodos, neišsenkamos stiprybės ištverti sunkumus, sugeba atrasti būdų džiaugtis gyvenimu, todėl nenuostabu, kad jų gyvenimo trukmė ilgesnė už vyrų. Dar daugiau, moterys viena kitą labai palaiko, todėl apstu įvairių moterų palaikymo iniciatyvų, ratelių, skatinančių eiti sąmoningumo keliu.

Kalbant apie vyrus, jų palaikymo pasaulis yra skurdus, ir jie daugelį savo gyvenimo sunkumų yra linkę išgyventi vieni, nes juk vyrai – nesiskundžia... Galiu pridurti ir tai, jog vis dar daug vyrų tiesiog neturi laiko įsigilinti į savo savijautą, susimąstyti, ar yra laimingi ir kodėl kenčia, nes savo stiprybę vis dar suvokia per tvirtą kūną ir materialinę gausą, kam ir skiria daugiausia savo dėmesio ir pastangų, o tai, pasirodo, daugeliui šiuolaikinių moterų jau nebeužtenka, todėl, mano pastebėjimu, vis didėjantis tarpusavio nesusikalbėjimas ir „ore tvyrantis“ lyčių susipriešinimas jau tampa socialine Lietuvos problema.